Su zmonem, kurie gyvena,
Su zmonem, kurie nakvoja,
Ant baltu, ramiu pagalviu
Ar prie begancio vandens.
Nakciai lauza prigesine,
Lengva minti pasikloje,
Ir sulauke kol ties veidu
Begalybe pasilenks.
Su zmonem, kurie sustoja
Ir akis pakele ziuri
I neramu auksta dangu,
Ir nezino ko baugu.
Ar kad vakaras atejo,
Ar kad sirdi veliai duria,
Ar kad atleke gegute
I alyvas prie langu.
Su zmonem, kurie uz lango,
Su zmonem, kurie uz duru
Su zmonem, kurie uz misko
Ar uz begancio vandens,
I ta pati mano dangu,
I ta pati dangu ziuri
Ir nezino, ka galvoja,
O galvoja, kad gyvens.
Su zmonem, kuriems uztenka
Vieno tako palei kluona,
Vieno sokio sviesia nakti
Po kerotais azuolais.
Su zmonem, kurie suzydi
Viena karta, kaip aguonos,
Su zmonem kurie klajoja,
amzini tarsi keliai.
Su zmonem, kurie uz lango
Su zmonem, kurie uz duru,
Su zmonem, kurie uz misko
Ar uz begancio vandens,
I ta pati mano dangu,
I ta pati dangu ziuri
Ir nezino, ka galvoja,
O galvoja, kad gyvens
